Uogrė yra vos už 36 km nuo Rygos. Tai miestas, turintis daug ką pasiūlyti: gamtą, kultūrą, istoriją ir pramogas. Miesto centras nestokoja įvairovės, nors kompaktiškas, o artimiausios apylinkės taip pat suteiks įspūdžių. Štai kodėl Uogrė yra labai patraukli, galvojant apie vienos dienos išvyką. Miestą labai lengva pasiekti, keliaujant iš Rygos ‒ tiek tarpmiestiniu autobusu, tiek traukiniu. Pasirinkus viešąjį transportą, bus patogiau apžiūrėti patį miestą ir netoliese esančias lankytinus objektus. O jei važiuosi savo transporto priemone, galėsi lengviau aplankyti daugelį gamtos bei netoli miesto esančių lankytinų objektų.
Uogrė išsiskiria amžių gelmes siekiančia istorija, apylinkėse buvo gyvenama jau geležies amžiuje. Tai liudija Kentės piliakalnio archeologiniai kasinėjimai. Pirmą kartą Uogrė paminėta Indrikio (Henriko Latvio) kronikoje, kur aprašomos protėvių pilys. Miesto pavadinimas kilęs iš Uogrės upės pavadinimo. 1861 m. atsiradus galimybei važinėti Rygos‒Daugpilio geležinkelio linija, dėl patogaus susisiekimo ir gražios gamtos šalia miesto pradėjo vystytis kurortų ir vasarnamių rajonas. Vaikščiojant miesto gatvėmis pastebėsi, kad ne vienas pastatas buvo pastatytas kaip romantiškas vasarnamis. Tačiau TSRS laikais miesto statusas pasikeitė, jis tapo labiau pramoninis, o šiandien jis pasižymi išskirtiniu charakteriu, jungiančiu tai, kas liko geriausia iš praeities ir žada augimą ateityje.
Uogrės centras ir artimiausios apžiūros vietos
Uogrė išties yra miestas, kuriame galima klaidžioti ir be tikslo: grožėtis jo architektūra, lankytis vietinėse kavinėse ir niekur neskubant leisti dieną. Tačiau, jei nori geriau apžiūrėti miestą, rekomenduojame per pasivaikščiojimą stabtelėti vienoje iš toliau nurodomų vietų.
Uogrės pakrantės promenada
Promenada driekiasi 2 km Uogrės upės pakrante, atsiveria fantastiškas vaizdas į upės tėkmę ir jos krantus. Pakrantės promenados pradžioje yra 1966 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per Uogrės upę – didžiausias arkinis tiltas Latvijoje. 2017 m. per Uogrės upę nutiestas 100 m ilgio medinis pėsčiųjų tiltelis, kuris atgaivino praėjusio amžiaus 3-ojo ir 4-ojo deš. maudyklų kurorto aplinką Uogrėje. Maždaug toje pačioje vietoje jau buvo pėsčiųjų tiltelis per upę. Žiemą pėsčiųjų tiltelis išmontuojamas.
Uogrės centrinė biblioteka
Uogrės centrinės bibliotekos pastatas pats yra architektūros perlas, buvo nominuotas Latvijos architektūros metų apdovanojimui. Tai tvarus ir daugiafunkcis pastatas, kuriame vietinės statybos tradicijos dera su šiuolaikinėmis technologijomis. Naujasis Uogrės centrinės bibliotekos ir civilinės metrikacijos skyriaus pastatas yra medžiais apaugusiame kalvotame sklype pėsčiųjų gatvės, kuri yra istorinės Uogrės pagrindinė ašis, gale. Pastatas kviečia ir yra atviras kiekvienam lankytojui. Biblioteka lankytojams siūlo dvi elektronines duomenų bazes, 70 periodinių leidinių – laikraščių ir žurnalų, taip pat informaciją kataloguose, kartotekose ir teminiuose aplankuose ir, žinoma, savo didžiulį fondą. Tai yra vieta, kur smalsumą gali patenkinti ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.
Bokštas „OGRE“
Tiems, kas siekia aštrių pojūčių, traukia aukštis ir iššūkiai, būtina aplankyti aukščiausią Baltijos šalyse laipiojimo bokštą „OGRE“. 20–24 m aukščio ir 1050 m2 ploto laipiojimo siena skirta sportininkams, kalnų turistams, alpinistams ir kitiems, ką domina treniruotės. Be didžiosios sienos, yra ir mažesnė – 2,5–4,5 m aukščio (145 m2 ploto) boulderingo siena su maršrutais patiems mažiausiems laipiotojams. Laipiojimo siena yra istorijos liudytoja – tai 20 a. pastatytas vandens bokštas, kuriam dabar suteiktas naujas gyvenimas.
Skaitmeninis fontanas
Vasarą Brīvības gatvės skvere, šalia pastato „Prie auksinės liepos“ (Pie zelta liepas) miesto gyventojus ir svečius džiugina fontanų kompleksas „Skaitmeninė vandens uždanga“, taip pat fontanas, kuriame mėgsta braidžioti vaikai. Kaip rodo pats pavadinimas, fontanas nėra paprastas – skaitmeniniame vandens ekrane rodomi įvairūs vaizdai ir programos, kurie keičiami, atsižvelgiant į miesto puošybos tikslus arba konkrečius renginius. Fontanai labai gražiai atrodo tamsiuoju vakaro metu, kai spalvos, vaizdai ir ženklai atsiskleidžia visu savo grožiu. Prieš einant apžiūrėti fontano, reikia nepamiršti, kad jis veikia tik šiltuoju metų laiku.
Lankytinos vietos už Uogrės ribų
Vienos dienos išvyka į Uogrę suteikia galimybę pamatyti ir geriau apžiūrėti įvairius įdomius objektus, kurie būdingi regiono kultūrai ir gamtai. Be to, Uogrės apylinkes gali tyrinėti ir nuotykių ieškotojai, ir tingaus laisvalaikio mėgėjai ar šeimos su vaikais. Atkreipiame dėmesį, kad tokią vienos dienos išvyką patogiau organizuoti, važiuojant savo automobiliu arba naudojantis automobilių nuomos paslaugomis. Daugiau apie šių paslaugų prieinamumą ir galimybes žiūrėti čia.
Gamtos parkas „Mėlynosios Uogrės kalvos“
Turkio spalvos vanduo, spygliuočių miškas ir buvimas gamtoje – tuo gali mėgautis Rygos regiono gamtos parke „Uogrės mėlynosios kalvos“. Didžiausią gamtos parko teritoriją užima Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė – spygliuočių ir uosių miškas. Uogrės mėlynosiose kalvose atrandama 18 saugomų augalų rūšių, 6 saugomos paukščių rūšys ir daug saugomų vabzdžių rūšių. Parke įrengti pasivaikščiojimo, pažintiniai, dviračių takai ir distancinio slidinėjimo trasos, kuriomis, kai nėra sniego, gali naudotis šiaurietiško ėjimo su lazdomis mėgėjai ir kiti aktyvaus poilsio mėgėjai. Parko teritorijoje esančiame Dubkalnų karjere vanduo labai švarus ir skaidrus, labai tinka nardymui. Poilsio vietose prie vandens yra įrengtos persirengimo kabinos, maudymosi sezono metu ‒ ir tualetai. Taip pat populiarus turizmo objektas ir iššūkis lankytojams yra 30 m aukščio apžvalgos bokštas, pastatytas gamtos parko aukščiausioje vietoje.
Ikškilės bažnyčios griuvėsiai Šventojo Meinardo saloje
Tiems, kurie tyrinėdami Rygos regioną, nori atversti istorijos puslapius, verta apsilankyti Ikškilės bažnyčios griuvėsiuose Šv. Meinardo saloje. Ten, Dauguvos vandenų apsuptoje šv. Meinardo saloje, yra seniausios Latvijoje bažnyčios griuvėsiai. Daugiau nei prieš 800 metų, pastačius šv. Meinardo bažnyčią, Latvijoje pradėjo plisti krikščionybė. Bažnyčią pastatė baltų kilmės katalikų misionierius, pirmasis bažnytinės organizacijos Baltijos regione įkūrėjas vyskupas Meinardas. Iki mūsų dienų išliko tik bažnyčios griuvėsiai, tačiau istorijos ženklų buvimas saloje yra neabejotinas. Vasaros mėnesiais, kai dėl Rygos hidroelektrinės vanduo užtvankoje nusenka, salą galima pasiekti pėsčiomis sausomis kojomis ‒ keliu, kurio abejose pusėse išlikę buvusios medžių alėjos kelmai.
Turkalnės dvaras: alaus ir sidro degustacija
Kaip apie šį istorinį dvarą sako jo šeimininkai, ‒ tai vieta, kur susitinka istorijos pasakojimai ir šiuolaikinės technologijos. 1604 m. pastatytas pastatas šiuo metu atgimė naujam gyvenimui ir kviečia į svečius tuos, kurie ieško istorijos liudijimų, nori pasinaudoti dvaro klėtimi renginiui surengti arba pasimėgauti alumi, sidru, vynu ir naminiais užkandžiais jų degustacijoje.
Lindės dvaro parkas
Iš Lindės dvaro iki mūsų dienų išliko parkas ir vartai. Taisyklingo išdėstymo 7,4 ha ploto parkas su nevietinių rūšių medžiais buvo suformuotas 18 amžiuje keliose Dauguvos slėnio terasose. Lindės parkas išsiskiria savo 160–170 metų senumo apkarpytomis liepomis, pasodintomis taisyklingomis eilėmis, kurių išvaizda savita ir vaiduokliška, tarsi šie medžiai augtų šaknimis į viršų. Sklando legendos, kad Lindės parko liepų šaknys net siekia dangų.
Minizoologijos sodas „Skaistkrasti“
Minizoologijos sodas „Skaistkrasti“ kviečia ir mažuosius, ir suaugusiuosius susipažinti su Latvijos ūkiuose gerai žinomomis gyvūnų rūšimis, taip pat su egzotiškesnėmis ir rečiau sutinkamomis rūšimis. Čia gyvena alpakos, lamos, poniai, asilai, avinai, ožkos, šunys, triušiai, povai, arkliai, meškėnai, nutrijos, kiškiai ir įvairių rūšių antys, žąsys, vištos, fazanai, balandžiai. Minizoologijos sode galima pamaitinti gyvūnus arba išsinuomoti žirgą ir pajodinėti. Yra tvenkinys, kuriame galima maudytis, ir atskira sauna prie didžiojo tvenkinio. Galima surengti vaišes prie Mažosios Juglos
Vilhelmo Purvyčio gimtinė „Vecjauži
Vilhelmas Purvytis ‒ tapybos klasikas ir pedagogas, kurio darbai gerai žinomi ir pripažinti ne tik Latvijoje, bet ir užsienyje. Kiekvienam meno mylėtojui apsilankymas Vilhelmo Purvyčio gimtojoje sodyboje „Vecjauži“ bus tarsi pasivaikščiojimas po jo paveikslus, nes daugelyje jo kūrinių yra užsimenama apie namą, kraštovaizdį ir apylinkes. Šiuose namuose senasis meistras praleido pirmuosius šešiolika savo gyvenimo metų. Dabar pastatą, kuris yra valstybinės reikšmės istorinis paminklas, galima apžiūrėti iš išorės. Iš anksto susitarus, taip pat rengiamos ekskursijos su vadovu, apžiūrint pastato vidų.