Gamtos parkas „Dvietės užliejamos pievos“ yra Latvijos pietrytinėje dalyje, kairiajame Dauguvos krante, Aukšzemėje. Gamtos parkas įsteigtas 2004 m. siekiant išsaugoti natūralias užliejamas pievas. Jo teritorija užima 4989 ha plotą.
Gamtos parkas „Dvietės užliejamos pievos“ yra vienas iš didžiausių ir geriau išsaugotų natūralių upių salpų pavyzdžių ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje. Tai unikali, pasaulinės reikšmės migruojančių paukščių telkimosi ir jauniklių auginimo vieta, kurioje aptinkamos Latvijoje ir Europoje retos natūralios užliejamų pievų buveinės – daugelio retų ir saugomų augalų ir gyvūnų rūšių namai.
Gamtos parko teritorijoje nustatyta 12 ypatingai saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, daugiau kaip 40 Latvijoje arba ES saugomų paukščių rūšių, 7 Europoje ir 2 Latvijoje saugomi biotopai.
Teritorija padalyta į dvi dalis – gamtos draustinio zoną ir gamtos parko zoną.Teritorija apima plačiausią Dauguvos salpą.Patvinusios Dauguvos vandenims plūstant į senąjį Dvietės slėnį, pavasarį vandens lygis Dvietės žemupyje gali pakilti daugiau kaip 6 m virš mažo vandeningumo laikotarpio lygio.Ypatingai didelių potvynių metu Dauguvos vandenys užlieja daugiau kaip 20 km ilgio senojo Dvietės slėnio ruožą.
Gamtos parko teritorija įtraukta į Europos Sąjungos saugomų gamtos teritorijų tinklą Natura 2000. Teritorijai suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, be to, Dvietės salpa atitinka ne tik Europos Sąjungos, bet ir pasaulinio lygio paukščiams svarbių teritorijų kriterijus.Gamtos parkas „Dvietės užliejamos pievos“ yra tarptautinio masto svarbi praskrendančių vandens paukščių telkimosi vieta pavasarį ir svarbi vandens paukščių jauniklių auginimo vieta.Gamtos parko teritorija atitinka tarptautinės reikšmės šlapžemių kriterijus pagal Ramsarės konvenciją.
Nuostabiausia Dvietės salpa būna pavasarinio potvynio metu, kuomet patvinusios Dauguvos vandenys užlieja 20 km ilgio senojo Dvietės slėnio ruožą.Tuo metu čia apsistoja tūkstančiai keliaujančių vandens paukščių – ypač įspūdingi yra milžiniški želmeninių ir baltakakčių žąsų, gulbių būriai, visų rūšių antys ir įvairūs gandriniai paukščiai.Šios pievos yra ir įvairių plėšriųjų paukščių medžioklės teritorija – čia beveik visuomet galima išvysti mažąjį erelį rėksnį, kartais jūrinį erelį ir erelį žuvininką. Nors Dvietės užliejamos pievos paukščių stebėtojams įdomiausios pavasarinio potvynio metu, šiame vaizdingame Aukšzemės krašte yra ką pamatyti ir veikti ir kitais metų laikais.Kai kuriais metais po ilgalaikių liūčių pievos patvinsta ir vasarą arba rudenį, o sniegingą žiemą staigus atlydis gali sukelti potvynius ir sausio bei vasario mėnesiais.
Vasarą plačios salpų pievos ir abu salpiniai ežerai tampa viena iš tinkamiausių jauniklių auginimo vietų šalyje tokioms ypatingai saugomoms paukščių rūšims, kaip griežlė, stulgys ir švygžda.Čia galima išgirsti daugybės upinių ir margųjų žiogelių, lakštingalų, perkūno oželių, kartais – putpelių ir kurapkų balsus.Užliejamose pievose maitinasi mažieji ereliai, kartais pastebimi juodieji gandrai, virš ežerų – gulbės, baltasparnės ir juodosios žuvėdros, įvairios lingės. Aplinkiniuose miškų masyvuose gausu įvairių geninių paukščių.
Rudenį Aukšzemės aukštuma keri spalvų įvairove.Čia galima dairytis baltųjų ir pilkųjų garnių, išvysti didelius gervių ir baltųjų gandrų pulkus.Galima stebėti praskrendančias žąsis, tačiau rudeninė paukščių migracija yra pakrikesnė ir nesitelkia kokioje nors konkrečioje vietoje.Žiema – ramybės periodas, bet ir šaltuoju metų laiku galima stebėti įvairius geninius paukščius, išvysti kurapkų būrelį, o prarečiui ir kai kuriuos plėšriuosius paukščius. 2009 m. parko teritorijoje įrengtas paukščių stebėjimo bokštas.
Senasis Dvietės slėnis yra viena iš seniausiai apgyvendintų Latvijos vietovių – pirmieji gyventojai čia atkeliavo dar ledynmečio pabaigoje, prieš maždaug 11 tūkstančių metų.Ši teritorija žymi ir archeologijos paminklais – čia aptiktos akmens amžiaus gyvenvietės, vėlyvojo geležies amžiaus ir viduramžių gyvenviečių vietos, ankstyvojo geležies amžiaus piliakalniai ir vėlyvojo geležies amžiaus senkapiai.
Gamtos parke „Dvietės užliejamos pievos“ veikia senojo Dvietės slėnio informacijos centras, kuriame galima gauti informacijos apie senojo Dvietės slėnio gamtos ir istorijos bei kultūros turtus, gamtos parko priežiūrą, galima užsisakyti ekskursijos vadovo paslaugas, sudaryti kelionės maršrutus, dalyvauti centre rengiamuose pažintiniuose seminaruose.Informacijos centre veikia vaikų Aplinkos klasė, kurioje pradinukai ir jų mokytojai kviečiami tyrinėti ir pažinti Dvietės salpos gamtą ir istoriją.Nuo 2006 m. gamtos parke gyvena konikų veislės laukiniai arkliai ir laukiniai hailanderių veislės jaučiai.
Jie – puikūs pievų prižiūrėtojai.Natūralių užliejamų pievų nuganymas stambiaisiais žolėdžiais yra reikšminga gamtos įvairovės išsaugojimo priemonė, nes šlapių ir kupstuotų pievų, seniau šienautų dalgiais, mechanizuotai prižiūrėti beveik neįmanoma.Joms palengva apaugant, sumažėja augalams ir gyvūnams tinkamų buveinių plotai.Pagrindinis stambiųjų žolėdžių darbas – neleisti užželti užliejamosioms pievoms, išlaikyti jas atviras ir suteikti gamtos stebėtojams galimybę pažinti laukinių gyvūnų gyvenimą.Stambieji žolėdžiai lankose ganosi ištisus metus, jie nėra išrankūs maistui:vasarą minta žole, krūmų atvašomis, jaunomis nendrėmis, o žiemą mielai ėda seną žolę, medžių ir krūmų šakas, žievę.
Esant itin nepalankioms sąlygoms žiemą jie prišeriami šienu.Karvių veislės kryžminamos, siekiant išsaugoti Latvijos istorinių veislių genus, pritaikyti prie vietinių sąlygų, padidinti taurų ištvermingumą ir nereiklumą.Šiuo metu gamtos parke įrengti 180 ha ploto aptvarai – 100 ha Paukščių salos aptvaras ir 80 ha Zarinių salos aptvaras.Siekiant atkurti ir išsaugoti natūralias užliejamas pievas, reikėtų dar labiau išplėsti natūralaus ganymo teritorijas.
