Mėsininko Davido Hoijero našlės Margaretos Gertrūdės Hoijerės svečių namai dabar yra virtę XVII–XIX a. interjero muziejumi. Tai sėkmės istorija, bylojanti apie svarbaus Liepojos kultūrinio-istorinio paveldo objekto, valstybinės reikšmės architektūrinio paminklo renesansą. Nuo šiol šio istorinio pastato durys yra atviros kiekvienam.
Liepojiškiams ir miesto svečiams šis Liepojos senolis yra nuo seno žinomas dėl vieno istorinio fakto. Istoriniai šaltiniai byloja, kad tuometiniame ponios Hoijerė viešbutyje 1697 m. savo diplomatinės misijos po Vakarų Europą (vadinamosios Didžiosios pasiuntinybės) metu buvo apsistojęs Rusijos caras Petras I.
Duris atvėrusio muziejaus – “Hoijerė svečių namų” – lankytojai išvys unikalų XVII a. pabaigos pirmojo aukšto patalpų suplanavimą. Restauratoriams pavyko atkurti per ilgus šimtmečius išlikusias ir pakartotinių perstatymo darbų metu nepaliestas vertingiausias XVII a. pabaigos ir XVIII pirmosios pusės interjero detales.
Pirmajam aukštui grąžintas pirminis pastato erdvių planas, kurį sudaro užeiga ir gyvenamieji kambariai. Be to, restauruota didžiulė senovinė krosnis, kurioje kadaise kepta duona. Visa tai lankytojams leis pajausti tikrąją seniai praėjusių laikų atmosferą.
Pakilę į antrąjį aukštą lankytojai pateks į palėpę, kurioje kadaise buvo laikomos įvairios prekės ir produktai. Šią palėpę pratęsia dalis užeigos erdvės ir XIX a. antroje pusėje įrengti gyvenamieji kambariai. Muziejaus antrojo aukšto istorija siejama su XIX amžiumi. Yra žinoma, kad namas su užeiga nuo 1835 metų priklausė notarui Kristofui Vilhelmui Stenderiui (lv. Kristofs Vilhelms Stenders). Naujasis šeimininkas antrajame pastato aukšte netruko įrengti papildomas gyvenamąsias patalpas savo šeimai. Restauratorių pastangomis šiai pastato daliai taip pat grąžintas pirminis pavidalas – atkurti šeimininko ir vaikų kambariai, miegamasis, virtuvė. Kambarių sienos apklijuotos ano laikmečio madas atspindinčiais tapetais. Galima sakyti, kad šios restauruotos patalpos yra tipiškas pasiturinčio liepojiškio gyvenamojo būsto XIX amžiuje pavyzdys.
