Vasaros saulėgrąža (Jonų šventė)

Nepraleiskite latviškiausios metų šventės – Joninių, kuomet naktį iš birželio 23-osios į birželio 24-ąją latviai linksminasi pagal šimtametes senolių tradicijas. Ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį latviai net iki pat aušros pina vainikus, geria alų užkąsdami kmynų sūriu, dainuoja, šoka ir periasi pirtyje!  

Joninių šventė

Jeigu birželio 23-iąją Latvijoje vidurdienio metu pastebėsite ypatingą sujudimą ir iš miesto plūstantį automobilių srautą, žinokite – tai latviai rengiasi švęsti Jonines, metų latviškiausią ir pilną įvairiausių linksmų išdaigų šventę. Galite būti tikri, jog visą prieššventinę savaitę  visi pokalbiai suksis viena pagrindine tema – kur ir kaip bus švenčiamos Joninės. Niekam net nekyla mintis šios šventės nešvęsti!

Dar iki ateinant krikščionybei Joninės buvo pagoniška žemdirbių šventė ir šiais laikais ši tradicija vis dar labai gerbiama.

Jonines geriausia švęsti gamtoje, kur galėsite pinti vainikus iš ąžuolo lapų ir pievų žolynų, pertis pirtyje ir skambant linksmoms latviškoms joninių dainoms vaišintis gardžiu alumi ir kmynų sūriu – visų geriausia, jei šeimininkai tai bus pagaminę patys!

Latviai dažnai sako – "lyja kaip per Jonines", nes šios šventės metu oro sąlygos paprastai nedžiugina. Tačiau tai nė vieno neatbaido švęsti ir linksmai praleisti laiką! Nepriklausomai nuo to, ar švies saulė, ar lietus pils kaip iš kibiro, latviai švęs savo kaimuose arba šoks, dainuos ir linksminsis vakarėliuose po atviru dangumi.

Vietos, kuriose Latvijoje galima švęsti Jonines

Visiems, kurie lieka sostinėje, Lapkričio 11-osios krantinėje (11. novembra krastmala) kasmet organizuojama šventinė programa  su šiuolaikiniais akcentais, o tradiciškai  Jonines galite švęsti Dzegužkalne.

Tinkamai pasiruošti šventei galima kasmet Duomo aikštėje vykstančiame Žolynų turgelyje, kuriame įsigysite ne tik privalomus tikro šventės dalyvio atributus – vainikus ir Joninių žolynus, bet ir šventiniam stalui tinkančius produktus, pagamintus Latvijos ūkininkų.

Atšvęsti trumpiausią metų naktį pagal senolių tradicijas taip pat siūlo Turaidos muziejus-rezervatas ir Pedvalės muziejus po atviru dangumi. Primename, kad švenčiant Jonines reikia apsišarvuoti kantrybe. Tikras šventės dalyvis turi sulaukti saulėtekio ir nusiprausti ryto rasa!

Joninių tikėjimai ir tradicijos

Manoma, kad per saulėgrįžą surinktos žolelės turi maginę ir gydomąją galią. Per Jonines patalpos puošiamos beržo, ąžuolo ir šermukšnio šakomis, paparčiais, ramunėmis ir smilgomis. Duris galima pakaišyti dilgilėmis ir usnimis, kad vidun negalėtų įeitų blogis.

Garsi Joninių tradicija – šokinėjimas per laužą, tokiu būdu galite apsivalyti. Tačiau susikibę rankomis žmonės siekia, jog stebuklinga ugnies galia juos suvienytų.

Kalbama, kad tik Joninių naktį galima pamatyti paslaptingąjį paparčio žiedą. Nors niekas jo niekada nematė, tačiau porelėms tai yra puiki galimybė dviese nusėlinti į tylesnę vietelę.

Joninių naktį negalima eiti miegoti nesulaukus saulėtekio. Joninių rytą būtina pabraidyti po ryto rasą, kad visuomet būtų pinigų. Savo ruožtu moterims būtina rasa nusiprausti veidą, kad visuomet būtų gražios.