Rygos pilies istorija prasidėjo XIV a. penktajame dešimtmetyje pastačius pirmąją Livonijos ordino pilį – magistro rezidenciją. Dabar Dauguvos pakrantėje stovinčioje viduramžių pilyje yra Latvijos Respublikos prezidento rezidencija ir Latvijos nacionalinis istorijos muziejus – trečiasis pagal senumą muziejus Latvijoje.
Šiuo metu, pradėjus plataus masto senovinio pastato rekonstrukciją, aukščiausio valstybės pareigūno laikinąja rezidencija tapo Melngalvių (Juodagalvių) rūmai Rotušės aikštėje, bet muziejus ir toliau priima lankytojus.
Rygos piliai per savo ilgus gyvavimo metus teko patirti ir pakilimų, ir nuosmukių laikotarpius. Praėjus vos 40 metų po pilies pastatymo ji buvo sugriauta ir 1515 m. vėl pastatyta iš naujo. Pilyje buvo lenkų ir švedų vietininkų rezidencijos, rusų generalgubernatoriaus buveinė. Kai 1918 m. lapkričio 18 d.
Latvija buvo paskelbta nepriklausoma valstybe, nuspręsta pilyje įrengti Latvijos Respublikos prezidento rezidenciją. Tarybiniais laikais pilyje buvo Pionierių rūmai ir keli muziejai, tačiau nuo pat įkūrimo 1922 m. senųjų viduramžių pilies mūrų nė karto nebuvo apleidęs Latvijos nacionalinis istorijos muziejus.
1991 m. Latvijos valstybei atkūrus nepriklausomybę, pasikeitė ir pilies šeimininkai – ji vėl tapo valstybės prezidento rezidencija. Siekiant sustabdyti ardomąjį laiko poveikį šiam valstybinės reikšmės architektūros paminklui ir išsaugoti Rygos pilį kaip vieną iš Latvijos sostinės architektūros dominančių, pradėti plataus masto restauravimo ir rekonstrukcijos darbai.
