Latvijos turtas yra gamta, to neįmanoma paneigti. Visais keturiais metų laikais, kurių metu vidutinio klimato juostoje galimi ir stiprus šaltis, ir tikra karščio banga, gamta pasisuka ir kita puse. Gamtos įvairovės Latvijoje netrūksta, nors šalis nėra didelė, joje gausu miškų, laukų ir pelkių. Pelkė ‒ tai žemės paviršiaus dalis, kurioje nuolat ar periodiškai kaupiasi drėgmė ir formuojasi specifinė augalija bei gyvūnija. Pelkės yra vandens rezervuarai taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį vandens apykaitai gamtoje. Pelkės Latvijoje užima 4‒5 % šalies teritorijos. Iš viso užregistruotos 5 078 pelkės, iš kurių 1,5 % viršija 1 000 ha. Kai kuriose Europos šalyse natūralių pelkių beveik neliko, o štai Latvijoje jos ne tik išliko, bet jose galima leistis į žygius. Pasivaikščiojimas pelkėje yra ypatingas: kraštovaizdis vaizdingas, dvelkia ramybe, stebuklingas. Nuo senų laikų pelkės viliojo, gąsdino ir gundė, jas dengė paslaptingos miglos skraistė, sklandė įvairios legendos ir pasakojimai. Šioje gamtinėje aplinkoje reikia būti labai atsargiems dėl klastingų akivarų, žaltvykslių, svaiginančių kvapų ir netikėtų garsų.
Laikas keliauti į pelkę? Taip! Tereikia pasirinkti tinkamiausią maršrutą.
Dunikos pelkės takas
Dunikos pelkės takas priverčia užgniaužti kvapą, nes palei jį galima stebėti savitą kraštovaizdį: nedidelius ežerėlius, saleles ir skroblus. Pietiniame pelkės tiltelio gale yra Luknos skroblų augavietė, šiuo metu vienintelė skroblų augavietė raiste Latvijoje. Ji beveik pusantro šimto metų senumo, vietomis seni medžiai tokie, kad savo šakomis siektų šešių aukštų namo aukštį. Takas yra 5,5 km ilgio, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad jis yra linijinis. Taip pat reikia atsižvelgti ir į oro sąlygas ‒ lietingu oru ir žiemą tiltelis gali būti slidus, be to, tarp lentų yra dideli tarpai, galima paslysti
Didysis Kemerių raisto takas
Didysis Kemerių raistas yra viena didžiausių Latvijos pelkių, užima 5 000 ha plotą. Pelkės gyvuoja apie 8000 metų! Joje gausu ežerų, salelių, o gilesniuose kloduose kaupiasi sieros vanduo. Pelkės dirvožemiui trūksta maistingųjų medžiagų, jis yra rūgštus ir daug kur užmirkęs. Dauguma medžių negali išgyventi tokiomis prastomis sąlygomis, todėl čia jų yra tik kelios rūšys – pušys ir beržai – kurie neužauga tokie dideli ir išlakūs kaip miške. Galbūt dėl to pasivaikščiojimas po šią pelkę yra labai įdomus. Kiekvienas besidomintis ornitologija į savo maršrutą turėtų įtraukti Didžiojo Kemerių raisto taką, nes ši pelkė yra puiki vieta paukščiams stebėti jų migracijos metu. Didžiojo Kemerių raisto tiltelis suteikia galimybę lengvai ir saugiai tyrinėti šią kitaip sunkiai prieinamą pelkių karalystę. Tiltelis yra padarytas iš medžio lentų ir eina dviem ratais. Mažasis (apie 1,4 km) nuves prie pirmųjų vaizdingų ežerų, o didysis (apie 3,4 km) suteiks galimybę pamatyti kraštovaizdį iš viršaus, užlipus į apžvalgos bokštą, nes nuves prie jo.
Vaseniekų pelkės takas
Vaseniekų pelkės takas yra 1977 m. įsteigtame gamtos draustinyje „Stiklu purvi“, kuris yra didžiausias aukštapelkių kompleksas Kuržemėje. Keturių kilometrų ilgio takas vingiuoja palei vaizdingas pelkių lomas ir gražius pelkės ežerus. Dabar lankytojams įrengta visiškai nauja apžvalgos aikštelė, kurioje jie gali grožėtis pelkės kraštovaizdžiu iš 6 m aukščio, o bendras pelkės tako ilgis yra 4 km. Pasivaikščiojimo po pelkę metu matoma ir natūrali pelkė, nestokojanti gyvybės, ir nualintos pelkės vaizdas, kuris atsiveria pačioje kelionės pradžioje, einant palei nutekamuosius griovius, kurie kadaise buvo įrengti siekiant paruošti pelkę durpių gavybai, bet dabar užblokuoti, kad būtų atstatytas vandens režimas.
Niedrajų–Pilkos pelkės takas
Niedrajų–Pilkos pelkės takas veda į pelkės salą, kurioje šalia nedidelių pelkės ežerėlių įrengta apžvalgos platforma. Vaikščiojant po pelkę išties bus sunku patikėti, kad po kojomis yra susiformavęs 6 m storio durpių sluoksnis, o žmogaus ūgio nesiekiančios pušys gali būti daugiau nei 100 metų senumo. Po šio pasivaikščiojimo taip pat verta apžiūrėti Šventupės lyvių aukojimo ir kitų apylinkės vietų neįprastus objektus: valties formos akmenų krūvas ir energinius akmenis. Tako ilgis – 1 km. Tako galiniame taške, prie nedidelio pelkės ežerėlio, įrengta maždaug 3 m aukščio apžvalgos platforma, nuo kurios galima stebėti ne tik pelkę, bet ir paukščius: gerves, sidabrinius kirus, paprastuosius kirus ir net tokius retus paukščius kaip juodasis gandras, mažasis erelis ir tetervinas.
Cenos raisto pelkės lieptas
Cenos raistas yra viena didžiausių pelkių Latvijoje, šios nepaliestos pelkės teritorijoje suformuoti du gamtos draustiniai, tai taip pat „Natura 2000“ teritorija. Cenos raistas susidarė dėl sausumos pelkėjimo, kurį sukėlė sutrikęs nuotėkis. Jame telkšo keli nedideli ežerai, iš kurių didžiausias ‒ Skaistos ežeras, pietvakarinė dalis apaugusi mišku. Dalyje pelkės teritorijos vis dar kasamos durpės. Pelkės įvairovė yra ta priežastis, dėl kurios verta pasivaikščioti 5 km ilgio pėsčiųjų tiltelių taku. Pavasarį Cenos raistas labai įdomus paukščių stebėtojams. Pelkėje gyvena dešimties Latvijoje ir Europoje saugomų rūšių paukščiai, taip pat keleto kitų smulkių rūšių paukščiai.
Teirumnykų pelkės takas
Teirumnykų pelkės takas yra Latgaloje, tarp Lubano ir Orenyšių tvenkinių. Pelkei apžiūrėti įrengtas tiltelis veda palei vaizdingą Teirumniekų ežerą ir klampią Teirumniekų ežero pakrantę. Teirumniekų pelkės takas suteikia galimybę pažinti spanguoles, saulašares, asiūklius ir kitus pelkių augalus. Čia labai gražu ir rekomenduojama apsilankyti pavasarį (gegužę), kai pelkė pražysta baltais kvapniais žiedais. Bendras tako ilgis ‒ 800 m liepto ir 700 m miško keliuko.
Andrupenės pelkės takas
Trumpas, bet viliojantis ‒ toks yra Andrupenės pelkės takas. Už muziejaus „Andrupenes lauku sēta“ vartų gamtos draugų laukia Andrupenės pelkių takas, kuriuo galima pasivaikščioti gryname ore ir susipažinti su apylinkėmis. Mediniai laipteliai ir tilteliai eina per samanas, tarp gailių ir žemų pušelių. Šis takas puikiai tinka tiems, kurie nenori leistis į ilgą žygį, bet vis tiek nori patirti visa tai, ką suteikia pelkė, jos žavesį, artumą ir tylą.
Sedos pelkės takas
Sedos pelkės takas yra vienas ilgiausių Latvijoje, jo bendras ilgis ‒ 5,5 km. Gamtos draustinis „Sedas purvs“ yra beveik negyvenama teritorija. Dėl durpių gavybos čia susiformavo savitas kultūrinis kraštovaizdis, kurį sudaro durpių gavybos laukai, pelkių tvenkiniai ir siaurasis geležinkelis, taip pat susijęs su durpių gavyba. Pelkėje galima ir pasivaikščioti, ir užkopti į du apžvalgos bokštus. Pelkių tvenkiniuose galima žvejoti iš valties arba tai gali būti tiesiog poilsio išvyka.
Sidabražolių pelkės takas
Prie Kandavos yra vienintelė Latvijoje sidabražolių augavietė – gamtos draustinis „Čužu purvs“. Čia įrengtas gamtos takas, kuriuo einant galima pamatyti 96 ha plote augančias krūmines sidabražoles. Taku galima vaikščioti visais metų laikais, tačiau gražiausia pelkė būna liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai žydi krūminės sidabražolės. Tačiau pavasarį ir rudenį vaikščiojant taku reikėtų būti atsargiems ir avėti tinkamais batais, nes takas vietomis gali būti šlapias arba apsemtas. Sidabražolių pelkėje aptinkama ir kitų retų augalų: raktažolių, pievinių plaurečių, pelkinių skiautalūpių, dumblių, lieknųjų viksvų, rusvųjų vikšrenių. Bendras tako ilgis – 4,4 km.