Jei jus veda nuotykių dvasia ir nori tuoj pat leistis į nuotykius, bet tam neturi daug laisvo laiko, keliavimas po regioną aplink Rygą yra puikus būdas pabėgti nuo sostinės šurmulio. Šie pažintiniai maršrutai taip pat bus naudingi užsienio svečiams, atvykstantiems trumpam laikui arba nenorintiems leistis į ilgas keliones. Taip pat tai gali būti nepaprasta kelionė tiems, kas negyvena Rygoje arba jos regione. Kad ir kokia būtų priežastis, kodėl nori patyrinėti teritoriją aplink Latvijos sostinę, čia yra ką tyrinėti, sužinoti, išmėginti.
Iš Rygos galima lengvai išvykti visomis kryptimis ir įvairiais būdais. Iš Rygos centrinės stoties reguliariai važiuoja traukiniai į Jūrmalą, Siguldą, Saulkrastus, Jelgavą ir Uogrę. Iš Rygos autobusų stoties tarpmiestiniais autobusais taip pat galima nuvykti į mažesnius miestus ir išvykti kitomis kryptimis. Jei maršrutu nevažinėja viešojo transporto priemonės, gali pasinaudoti kurios nors automobilių nuomos bendrovės paslaugomis.
Toliau rasi Latvijoje automobilių nuomos paslaugas teikiančių bendrovių sąrašą ir miestus, kuriuose gali pasiimti bei sugrąžinti automobilį. Atkreipiame dėmesį, kad ši informacija gali keistis, todėl prieš išvykdamas į kelionę peržiūrėk bendrovės svetainę arba mobiliąją programėlę.
- „Citybee“ automobilius galima pasiimti ir grąžinti Rygoje, Jūrmaloje, Uolainėje, Jelgavoje ir Siguldoje.
- „Car guru“ automobilius galima pasiimti ir grąžinti tik Rygoje.
- „Bolt Drive“ automobilius galima pasiimti ir grąžinti Rygoje ir Jūrmaloje.
- „OX Drive“ „Tesla“ automobilius galima pasiimti ir grąžinti Rygoje ir Jūrmaloje.
- „Fiqsy“ automobilius galima pasiimti ir grąžinti tik Rygoje, bet „Fiqsy“ automobiliais galima nuvažiuoti didesnį atstumą: vidutiniškai 250 km vienu įkrovimu ir, jei reikia, juos galima įkrauti „CSDD“ arba „Latvenergo“ įkrovimo stotelėse.
Nesvarbu, kokia transporto priemone keliaujate, visas regiono aplink Rygą lankytinas vietas iš sostinės pasieksi per trumpą laiką ir be didelių pastangų. Ką verta pamatyti?
Carnikavos kraštotyros centras
Carnikava įsikūrusi ant jūros kranto, visai netoli Rygos. 17 a. miestas atliko labai svarbų vaidmenį ir prisidėjo prie Latvijos gerovės: Gaujos žemupyje buvo vienintelė perkėla, kuri buvo labai svarbi tarptautiniam maršrutui Ryga–Pernu. Apsilankę Carnikavos kraštotyros centre ‒ „Cēlāju mājas“ – galėsi susipažinti su vietinėmis žvejybos tradicijomis, žvejų gyvenimu istorijos eigoje. Pastatas yra tipiško 19 a. Vidžemės žvejo namo kopija, originalas 1966 m. buvo perkeltas į muziejų po atviru dangumi, kur jį galima pamatyti ir šiandien. Ši vieta padeda suprasti prekybos ir transporto svarbą praeityje, šiek tiek pasinerti į praeities laikus, kurių liudijimai tebėra išlikę. Prie kraštotyros centro yra įrengta poilsio sritis su sūpynėmis, vieta vaišėms ir laužaviete. Keliautojai gali užsisakyti ant laužo išvirtos sriubos. Iš anksto susitarus, po apsilankymo Kraštotyros centre galima leistis į pėsčiųjų žygį su vietiniu vadovu, pasiekiant vietą, kur Gauja įteka į jūrą arba paplaukioti žvejybiniu laivu.
Vieta, kur Gauja įteka į jūrą ir Carnikavos promenada
Carnikava ir viena ilgiausių Latvijos upių ‒ Gauja ‒ yra glaudžiai susijusios. Būtent Carnikavoje Gauja įteka į jūrą ir, nors anksčiau ta vieta buvo svarbesnė, vis dar yra verta joje apsilankyti. Iki žiočių galima nuvykti įvairiais būdais. Vienas įdomiausių būdų yra plaukti Gauja baidare, irklente ar kita vandens transporto priemone ir pajusti, kiek potyrių gali teikti kiekvienas upės vingis ir atsiveriančios upės žiotys, kur ji įteka į jūrą. Mėgstantiems pasivaikščiojimus gamtoje siūlome pasivaikščioti Carnikavos promenada. Galima patogiai ir maloniai ja pasivaikščiojant nueiti pušynu iki pat jūros. Betono plokštėms panaudotas turizmo maršrutų koncepcijos „Līvu ceļa raksti“ logotipas, jo trijų spalvų – juodos, baltos ir raudonos – banga, kuri simbolizuoja Gaują ir pakrantę. Mėgstantys pasivaikščioti pėsčiomis gali nužengti nuo promenados ir pasivaikščioti po mišką. Promenada yra 2 km ilgio ir puikiai tinka važinėti dviračiais, vaikams su mamomis vaikiškais vežimėliais, taip pat žmonėms su negalia neįgaliųjų vežimėliais. Tik ten, kur prasideda smėlio sritis, gali būti sunku važiuoti neįgaliojo vežimėliu.
Riekstukalnas
Rygos regiono nepaprastumas: mažiau nei valanda kelio automobiliu nuo Rygos centro, ir būsi prie kalno! Tai kalnas, turintis ką pasiūlyti nuotykių ieškotojams ir poilsiautojams visais metų laikais. Žiemą, kai Riekstukalną padengia balto sniego sluoksnis, jis tampa žiemos sporto kompleksu: galima slidinėti, patraukti per sniegus su snieglentėmis, slidinėti su lygumų slidėmis, važinėtis rogutėmis. Rudenį nuo apžvalgos bokšto atsiveria netoliese esančių miškų vaizdas, kerintis oranžiniais ir rudais atspalviais. Pavasarį ir vasarą Riekstukalnas pritaikytas visiems aktyvaus poilsio mėgėjams: čia galima pasivaikščioti, įveikti kliūčių trasą medžių viršūnėmis, nusileisti nuo kalno tarsi Tirolyje, pažaisti diskgolfą, pasivažinėti keturračiais arba tiesiog pailsėti komplekso teritorijoje.
Cenos raisto pelkės lieptas
Cenos raistas yra viena didžiausių pelkių Latvijoje, šios nepaliestos pelkės teritorijoje suformuoti du gamtos draustiniai, tai taip pat „Natura 2000“ teritorija. Cenos raistas susidarė dėl sausumos pelkėjimo, kurį sukėlė sutrikęs nuotėkis. Jame telkšo keli nedideli ežerai, iš kurių didžiausias ‒ Skaistos ežeras, pietvakarinė dalis apaugusi mišku. Dalyje pelkės teritorijos vis dar kasamos durpės. Pelkės įvairovė yra ta priežastis, dėl kurios verta pasivaikščioti 5 km ilgio pėsčiųjų tiltelių taku. Pavasarį Cenos raistas labai įdomus paukščių stebėtojams. Pelkėje gyvena dešimties Latvijoje ir Europoje saugomų rūšių paukščiai, taip pat keleto kitų smulkių rūšių paukščiai.
Didieji Kangarai
Jei nori visiškai atitrūkti nuo miesto ir jo šurmulio, vos už 45 km nuo Rygos centro yra Didieji Kangarai ‒ didžiausias Latvijoje kalnagūbris, arba kalvų grandinė, priklausanti gamtos rezervatui „Lielie Kangari“. Nuo seno sklandanti legenda apie Didžiuosius Kangarus byloja, kad velnias nešė smėlį, skirtą Rygos mūrams mūryti. Kelias vedė per pelkę. Velniui užėjo miegas, todėl atsigulė čia pat, pelkėje. Jam miegant vaikai maiše prapjovė skylę. Velnias atsibudo, nieko nepastebėjo, užsikėlė maišą ant pečių ir leidosi į Rygą. Bet smėlis pabiro. Taip atsirado Kangarų kalnai, velnio darbas. Sakoma, kad pelkėje matyti velnio lova: kur gulėjo galva, ten galas aukščiau. Reljefą, pelkės ir kalvų kraštovaizdį geriausiai galima apžvelgti iš 33 m aukščio apžvalgos bokšto. Geriausias būdas pažinti Didžiuosius Kangarus ‒ leistis beveik 2 km ilgio pėsčiųjų taku, kuris veda per mišką, palei pelkę ir ežerą.
Salaspilio nacionalinis botanikos sodas
Salaspilio nacionalinis botanikos sodas gali pasigirti spalvinga ir ilga istorija. Jis įkurtas 1956 m., tačiau jo ištakos siekia 18 amžių. Įkūrus Botanikos sodą, buvo nustatyti pagrindiniai jo veiklos uždaviniai: tyrimai botanikos, dekoratyvinės sodininkystės, želdinių formavimo, augalų introdukcijos, genetikos, selekcijos srityse, taip pat mokslinių tyrimų populiarinimas. Netrukus po įkūrimo botanikos sodui buvo suteiktas mokslinių tyrimų instituto statusas. Tai vieta, kur ne tik auginamos ir saugomos įvairios augalų rūšys, bet ir veisiamos naujos ‒ kurių dar nebuvo matęs nė vienas augalų ir gėlių mylėtojas. Nacionaliniame botanikos sode yra didelis sodas ir oranžerija, kurioje galima pamatyti egzotiškų ir tropinių augalų.
Gamtos parkas – Uogrės mėlynosios kalvos
Turkio spalvos vanduo, spygliuočių miškas ir buvimas gamtoje – tuo gali mėgautis Rygos regiono gamtos parke „Uogrės mėlynosios kalvos“. Didžiausią gamtos parko teritoriją užima Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė – spygliuočių ir uosių miškas. Uogrės mėlynosiose kalvose atrandama 18 saugomų augalų rūšių, 6 saugomos paukščių rūšys ir daug saugomų vabzdžių rūšių. Parke įrengti pasivaikščiojimo, pažintiniai, dviračių takai ir distancinio slidinėjimo trasos, kuriomis, kai nėra sniego, gali naudotis šiaurietiško ėjimo su lazdomis mėgėjai ir kiti aktyvaus poilsio mėgėjai. Parko teritorijoje esančiame Dubkalnų karjere vanduo labai švarus ir skaidrus, labai tinka nardymui. Poilsio vietose prie vandens yra įrengtos persirengimo kabinos, maudymosi sezono metu ‒ ir tualetai. Taip pat populiarus turizmo objektas ir iššūkis lankytojams yra 30 m aukščio apžvalgos bokštas, pastatytas gamtos parko aukščiausioje vietoje.
Ikškilės bažnyčios griuvėsiai Šventojo Meinardo saloje
Tiems, kurie tyrinėdami Rygos regioną, nori atversti istorijos puslapius, verta apsilankyti Ikškilės bažnyčios griuvėsiuose Šv. Meinardo saloje. Ten, Dauguvos vandenų apsuptoje šv. Meinardo saloje, yra seniausios Latvijoje bažnyčios griuvėsiai. Daugiau nei prieš 800 metų, pastačius šv. Meinardo bažnyčią, Latvijoje pradėjo plisti krikščionybė. Bažnyčią pastatė baltų kilmės katalikų misionierius, pirmasis bažnytinės organizacijos Baltijos regione įkūrėjas vyskupas Meinardas. Iki mūsų dienų išliko tik bažnyčios griuvėsiai, tačiau istorijos ženklų buvimas saloje yra neabejotinas. Vasaros mėnesiais, kai dėl Rygos hidroelektrinės vanduo užtvankoje nusenka, salą galima pasiekti pėsčiomis sausomis kojomis ‒ keliu, kurio abejose pusėse išlikę buvusios medžių alėjos kelmai.
