Pelkės ir raistai

Jeigu ieškote neįprastų vaizdų, retųjų augalų ir paukščių, jeigu ilgitės tylos, tuomet aplankykite kurią nors Latvijos pelkę. Kai kuriose Europos šalyse natūralios pelkės neišliko, o Latvijoje galite mėgautis tyliais pasivaikščiojimais civilizacijos nepaliestose pelkėse.

Pasivaikščiokite pelkių lieptais

Pelkėse įrengti lieptai, kad nesušlapus kojų ir neišbraidžius biotopo būtų galima stebėti tamsius, labai gilius raistus ir ežerėlius, plonas, šakotas pušeles ir retuosius pelkių augalus. Vaizdingą panoramą galima stebėti iš pelkėse įrengtų apžvalgos bokštų.

Stebinantis grožis atsveria saulėtekio metu, kada dangus nušvinta auksu, o visa pelkė skendi rūke.

Neįprasta tyla, kurią pertraukia pavieniai šnaresiai arba gervių klyksmai, atrodo pilna paslapčių, šiek tiek gąsdina augalų ir debesų atspindžiai tamsiuose ežerėliuose, linguojanti samanų danga ir pasakojimai apie pelkių žaltvyksles, svaigina gailių kvapas.

..

Keliaukite į pelkę ir patirkite jos kerus!

Pelkės Rygos apylinkėse

Aplankykite pelkes, kurias iš Rygos galima pasiekti per nepilną valandą.

Kemerių raisto lieptas ir ant jo pastatytas apžvalgos bokštas suteikia galimybę susipažinti su Kemerių nacionaliniame parke esančia žmogaus veiklos nepaliesta aukštapelke. Ypatingą peizažą raistui suteikia pailgų ežerėlių labirintas.

Per Cenos raistą besidriekiantis lieptas keletą kilometrų veda tipiniu pelkės gamtovaizdžiu, bet jo pradžioje matysite nusausintus ir dirbamus durpynus.

Kuržemės pelkės

Vaseniekų pelkės takas gamtos draustinyje "Stiklinės pelkės" ("Stiklu purvi") veda per natūralias samanynes. Taip pat matysite nusausintą pelkės dalį – sovietų laikais buvo iškasti melioracijos grioviai, o dabar ant jų pastatyta užtvanka, kuri sulaiko vandenį ir pelkei leidžia atgauti jai būdingą drėgmę ir išvaizdą.

Dunikos pelkės lieptas driekiasi per Tyrpurvo pelkę iki beveik pusantro šimto metų turinčio skroblyno – vienintelio skroblų grynojo medyno Latvijoje.

Niedrajų-Pilkos pelkės takas Vidžemėje

Niedrajų-Pilkos pelkės takas veda į pelkės salą, kurioje prie nedidelių pelkės ežerėlių įrengta apžvalgos platforma. Pelkė yra reikšminga gervių, sidabrinių kirų ir paprastųjų kirų buveinė bei perėjimo vieta. Jeigu pasiseks, išvysite juodąjį gandrą, mažąjį erelį ir teterviną.

Tyrumniekų pelkės lieptas Latgaloje

Tyrumniekų pelkės lieptas leidžia susipažinti su spanguolėmis, saulašarėmis, asiūkliais ir kitais augalais. Ypač gražu čia gegužės mėnesį, kada pelkę dengia balti ir kvepiantys žiedai. Pelkės viduryje yra Tyrumniekų ežerėlis, kuriame karštą vasaros dieną galima atsigaivinti.

Per pelkę geriausia eiti lieptu. Pelkėje būkite atsargūs, ypač dėmesingi būkite prie akivarų ir raistų. Jeigu po kojomis žemė pradeda linguoti, toliau neženkite. Nesiartinkite prie raisto kranto, o eikite ten, kur auga mažieji pelkės medeliai.

Pažinkite pelkinius augalus ir įsiklausykite į paukščių balsus

Pelkės sudaro apie 5 % Latvijos teritorijos. Aukštapelkėse arba samanynėse auga kiminai, švyliai ir smulkūs krūmai – viržiai, varnauogės, balžuvos, taip pat vabzdžiaėdis augalas – apskritalapė saulašarė. Pelkėse prinoksta paprastųjų tekšių ir spanguolių. Samanynėms būdingi kemsai, raistai, įdubos ir ežerėliai. Pelkinės pušelės yra trumpos ir šakotos.

Raistuose randama virš 50 saugomų augalų rūšių, ypač daug yra saugomų orchidėjinių ir viksvinių šeimos augalų.

Pavasarį pelkėse vyksta tetervinų tuoktuvės – tetervinai šnypščia ir ulba, patinas išskleidžia uodegą, demonstruoja įvairias pozas ir kovoja poromis, o patelės stebi tetervinus ir išsirenka sau partnerį. Rudenį didžiosiose pelkėse prieš skrydį ilsisi gervių būriai – įsiklausyk į jų balsus!