Aštunto pagal dydį pasaulyje radioteleskopo ieškokite Kuržemėjenetoli jūros tarp Kolkos ir Ventspilio miestų. Dar ir šiandien virš pušų išsikišusi įspūdingo dydžio radioteleskopo lėkštė, kuria šaltojo karo laikais TSRS kariškiai šnipinėjo priešiškus Vakarus, o dabar Latvijos mokslininkai tyrinėja žvaigždes bei klausosi kosmoso garsų.
Tarybiniais laikais šis armijos objektas buvo vadinamas „Zvaigznīte” („Žvaigždutė“). Jis buvo labai slaptas ir buvo naudojamas NATO šalių radijo bei telefonų pokalbiams klausytis. 1994 m., tuoj po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo, Rusijos kariškiai šį objektą paliko, tačiau išeidami sudaužė įrenginius, į elektros variklius pripylė rūgšties, sukapojo laidus. Laimė, nebuvo duotas įsakymas milžiniškų antenų lėkščių susprogdinti.
Padedant Europos Sąjungai karinis lokatorius buvo pertvarkytas ir dabar tarnauja moksliniams tikslams. Šiandien 32 metrų pločio ir 600 tonų sveriančia antena stebimi atokiausi Visatos kampeliai.
Tai – didžiausias Šiaurės Europoje radioteleskopas, tarsi šikšnosparnis „matantis” garsus, pagaunantis akiai nematomą spinduliuotę ir paverčiantis ją vaizdu. Šitaip astronomai stebi Saulę ir seniausią spinduliuotę – prieš daugelį milijardų metų iškart po Didžiojo sprogimo, kai gimė Visata, atsiradusias daleles.
Irbenėje atnaujintas ir antrasis radioteleskopas (16 m skersmens), kuriuo netrukus bus galima stebėti pirmąjį Latvijos palydovą. Jį drauge su vokiečiais Bremeno universitete kuria mūsų šalies studentai. Iš karinio palikimo Irbenėje išliko keli pamažu griūvantys pastatai, iš kurių Ventspilio Tarptautinio radioastronomijos centro vadovas fizikos daktaras Juris Žagaras juokiasi: „Čia reikėtų filmuoti siaubo filmą „Frankenšteinas ir KGB”, dekoracijos nekainuotų nė lato.”
Kadangi Irbenės lokatorius seniai nebėra slaptas karinis objektas, čia galima atvykti į ekskursiją. Be to, teikiamos gido paslaugos. Ekskursijos metu siūloma ne tik pasivaikščioti po teritoriją, bet ir užlipti į teleskopų aukštesniuose aukštuose įrengtas lauko platformas bei pasižavėti gražiais peizažais, atsiveriančiais virš Kuržemės miškų. Nuo 2009 m. pavasario svečiai kviečiami pasivaikščioti požeminiu tuneliu, jungiančiu didžiausią radioteleskopą su techniniu centru.
Irbenės apylinkėse yra ir kitų dėmesio vertų objektų. Vos už devynių kilometrų Kuržemės pajūryje stovi 1905 m. statytas Ovišų švyturys. Tai – pirmasis ir seniausias Latvijoje išlikęs navigacijos statinys. Tiek pat – ir iki aukščiausio Latvijos švyturio Miķeļbāka. Jo aukštis siekia 62 metrus. Šalia Irbenės lokatoriaus teka gražioji Irbės upė, pamėgta nuo civilizacijos norinčių pasislėpti baidarininkų. Taip pat netoli rasite Slyterės nacionalinį parką, Kolkos ragąir unikalią lybių pajūrio kultūros istorijos teritoriją - Lybių kraštą.
