Apsilankymas Latvijos maldos namuose – įdomi kultūrinė ir istorinė kelionė po šimtmečius ir meno stilius. Įvairiapusė Latvijos sakralinė architektūra susikūrė sugyvenant skirtingoms konfesijoms, be to, kiekvienas Latvijos regionas turi savo architektūrinių ypatumų.
Nepakartojamą senosios Rygos siluetą žymintys bažnyčių bokštai yra vienas iš Latvijos sostinės simbolių. Rygoje ir apskritai Latvijoje sugyvena įvairios religijos – katalikai, liuteronai, stačiatikiai, baptistai, sentikiai.
Žymiausios Rygos bažnyčios
Rygos katedra – neabejotinai svarbiausia sostinės bažnyčia, kurios pasididžiavimas yra vargonai, pripažinti vienais vertingiausių istorinių vargonų pasaulyje. Be to, pats pastatas yra vienas seniausių sakralinių statinių Latvijoje ir Baltijos šalyse.
Šv. Pėterio bažnyčia – aukščiausia bažnyčia Rygoje. Iš bažnyčios bokšto atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Rygos senamiesčio raudonus stogus, šiuolaikinę Rygą, Rygos įlanką ir Dauguvą su plačiu uostu. Vienas iš Rygos simbolių yra gaidys, kuris šildosi būtent ant Šv. Pėterio bažnyčios kraigo. Nuo XV a. iki 1941 m. bokšto smailėje buvo šešios vėtrungės – gaidžiai. Pirmą gaidį sulankstė audra, antrą audra nupūtė nuo bokšto, trečias audros sugadintas gaidys buvo nuimtas, ketvirtas per audrą nukrito į bažnyčios kiemą, penktas sugriuvo, šeštas gaidys, jau kartą suremontuotas, nukrito su visu bokštu. 1970 m. pastatytas naujas – septintasis gaidys, kuris laukiant maldos namų aštuoni šimtojo gimtadienio, buvo restauruotas ir iš naujo paauksuotas.
Rygos stačiatikių Kristaus gimimo katedra – didžiausi stačiatikių maldos namai Rygoje. Ši katedra sovietmetį išgyveno kaip planetariumas ir restoranas ir vėl tapo sakraliniu statiniu, kuriame nuolat vyksta stačiatikių pamaldos. Šiame pastate yra daug istorinių įrodymų, pavyzdžiui, sovietų valdžios metais, kai tikėjimas ir religija buvo suvienodinti, bažnyčios dažnai buvo naudojamos kitoms reikmėms, pavyzdžiui, anglikonų šv. Išganytojo bažnyčioje veikė studentų klubas, o daug kur šie kultiniai pastatai buvo naudojami kaip sandėliai. Šiuo metu bažnyčios atgavo savo statusą.
Vidžemės bažnyčios
Vidžemė per amžius buvo Latvijos prekybos, kultūros ir religijos centras. Kai kurių to meto liudijimų neišliko, tačiau daugybę įspūdingų statinių galima aplankyti ir šiandien – vykstant į ekskursijas ar dalyvaujant pamaldose.
Ikškilės bažnyčia Šv. Meinardo saloje – deja, yra viena iš bažnyčių, kurią smarkiai suniokojo laikas. Seniausios Latvijos bažnyčios griuvėsiai yra Dauguvos vandenų apsuptoje šv. Meinardo saloje. Tai pirmoji šventoji krikščionybės vieta Latvijoje. Daugiau nei prieš 800 metų, pastačius šv. Meinardo bažnyčią, Latvijoje pradėjo plisti krikščionybė.
Lielstraupės pilis buvo pastatyta romaniniu stiliumi kartu su bažnyčia, tačiau šiais laikais ji įgavo barokines formas. Iki 2018 m. pilyje veikė narkologinė ligoninė, tačiau dabar pilis atidaryta lankytojams. Pastačius pilį, XIII a. pabaigoje aplink ją iškilo miestelis ‒ Straupė.
Vėliau, per Lenkijos ir Švedijos karus, Lielstraupės pilis buvo sugriauta ir pasikeitus keliems savininkams atiteko grafui Pėteriui Lasiui. Jo metu pilis buvo smarkiai perstatyta ir įgijo jai šiandien būdingas barokines formas.
Valmieros Šv. Symanio bažnyčia – vienas svarbiausių Latvijos viduramžių architektūros paminklų, kuriame saugomi vertingi meno paminklai: viduramžių antkapiai, tapytojo Karlio Kristiano Fogelo-Fogelšteino (Kārlis Kristians Fogel-Fogelšteino) altoriaus paveikslas, 1739 m. pagaminta sakykla, Europoje žymaus menininko F. Ladegasto (F. Lādegasto) vargonai ir kt. Šiandien kiekvienas gali apžiūrėti bažnyčios varpus ir laikrodžio mechanizmą. Be to, iš atnaujintos bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelės atsiveria Valmieros panorama.
Cėsių Šv Jono bažnyčia – vienas seniausių viduramžių architektūros paminklų Latvijoje. Bažnyčia pastatyta XIII a. pradžioje, platinant Baltijos šalyse krikščionybę Livonijos ordino reikmėms, nes Cėsyse buvo ordino rezidencija, todėl 1237–1561 m. Cėsys buvo vienu iš svarbiausių vokiečių valdžios centrų Baltijos šalyse.
Turaidos muziejaus rezervate yra viena svarbiausių Vidžemės istorijoje bažnyčių. Turaidos muziejaus rezervate galima susipažinti su archeologijos, kultūros ir meno istorijos ekspozicijomis, pasakojančiomis apie įvykius jau nuo XI a. Čia saugoma daug istorijų: apie viduramžių pilį ir bažnyčią, Gaujos lyvius, senąjį dvaro centrą ir Liaudies dainų kalną (Dainu kalns).
Latgalos bažnyčios
Latgaloje yra vakariečiams tokių egzotiškų sentikių ir stačiatikių bažnyčių, kurios sujaudina ir užburia savo senovinių medinių pastatų paprastumu ir spalvingumu, o su sentikių kasdienybe galite susipažinti etnografinėje Slutiškių sentikių sodžiuje.
Agluonos bazilika – viena svarbiausių katalikų šventųjų vietų, kasmet Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną (rugpjūčio 15 d.) suburianti šimtus tūkstančių maldininkų. Šioje baroko stiliaus bažnyčioje saugomas šventasis paveikslas „Agluonos stebukladarė Dievo Motina“, kuris atidengiamas tik iškilmingomis akimirkomis per religines šventes.
Pildos Šv. Pėterio ir Šv. Pavilo Romos katalikų bažnyčia – viena didžiausių ir gražiausių Latgalos medinių bažnyčių. Ji turi du aukštus bokštus. Pildos bažnyčia – 17 m ilgio, 14 m pločio statinys su medinėmis grindimis ir skardiniu stogu.
Daugpilio Bažnyčių kalnas yra puikus įrodymas, koks svarbus ir įvairus yra tikėjimas šiame Latvijos regione. Kiekvienas keliautojas, norintis pamatyti Daugpilį, privalo apsilankyti ant Bažnyčių kalno – tai vieta, kur vieni šalia kitų stovi keturių konfesijų maldos namai.
Kuržemės bažnyčios
Kuržemėje, Alsungoje, galima pamatyti Alsungos Šv. Mykolo Romos katalikų bažnyčią, kuri įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą kaip suitų kultūrinės erdvės dalis – savita katalikiška sala liuteroniškoje Kuržemėje. XIX a. pradžioje, kaip ir vėlesniais laikais, Alsunga arba Alšvanga buvo didžiausias Kuržemės katalikų centras.
Liepojos Karuostoje (Karosta), didžiausioje carinės Rusijos karinėje teritorijoje Baltijos šalyse, kurioje Šaltojo karo metais buvo povandeninių laivų bazė, didingai puikuojasi Šv. Nikolajaus ortodoksų jūros katedra su paauksuotais kupolais.
Liepojos Švenčiausios Trejybės katedra savo metus skaičiuoja pačioje senamiesčio širdyje (prie Lielās gatvės). Nors pamatinis akmuo padėtas 1742 m., o katedra pašventinta 1758 metais, vis dėlto statybos galutinai pabaigtos tik 1866-aisiais, kai pagal pirminį projektą baigti statyti du bokšto aukštai.
Katedros išorė kurta laikantis vėlyvojo baroko standarto. Tik šen ten šmėkšteli klasicizmo elementai. Kiek kitoks vaizdas atsiveria įėjus į katedros vidų. Meno istorijos žinovai netrunka pastebėti, kad vidaus interjere dominuoja puošnusis rokokas. Iki šių dienų yra išlikusi puošnioji ložė, kuri anuomet buvo skirta Kuržemės hercogams.
Žiemgalos bažnyčios
Latvijoje Žiemgala žinoma kaip derlinga žemės ūkio teritorija. Darbas visada ėjo koja kojon su gamtos ir procesų vertinimu bei tikėjimu. Įspūdingų, įdomių istorinių maldos namų Žiemgaloje netrūksta. Šiuo metu čia galima pažiūrėti interaktyvias ir įdomias istorines ekspozicijas, stebėti Jelgavos panoramą, gauti turistinės informacijos.
Jelgavos Šv. Trejybės bažnyčios bokštas yra seniausias išlikęs statinys Jelgavoje. Pati bažnyčia yra viena pirmųjų Europoje pastatytų mūrinių liuteronų kongregacijos bažnyčių. Ji pastatyta 1574 m. Kuržemės hercogo Gotardo Ketlerio (Gotthard Kettler) įsakymu.
Skaistkalnės bažnyčia – antra pagal populiarumą Dievo Motinos piligrimystės vieta iškart po Agluonos – ir anksčiau, ir šiandien. Skaistkalnės šventovėje, šoniniame altoriuje, yra šventas Dievo Motinos – Latvijos šeimų globėjos – paveikslas, kuriam žmonės, ypač sutuoktiniai ir šeimos, meldžiasi pasigailėjimo.
