Kokia yra ta viena vienintelė šventė, spinduliuojanti tikru latviškumu? Žinoma, didžioji dainų ir šokių šventė, kurioje dainomis ir šokiais atsiskleidžia tradicijos ir patriotiškumas. Tai nėra vien tik trumpalaikis kultūrinis renginys, tai – esminė latviškos tapatybės dalis. Tai didžiausias Latvijos kultūrinio gyvenimo renginys, vykstantis kas penkerius metus, vienai savaitei sutraukiantis tūkstančius žiūrovų ir klausytojų. Tai iš tiesų yra šventė – unikalus latvių kultūros reiškinys, grįstas latvių folkloro paveldu ir profesionaliosios muzikos tradicija bei kūryba, istorijos tėkmėje įgavęs tautinės vienybės ir tautinės tapatybės simbolio prasmę.
Dainų ir šokių šventėje paprastai dalyvauja daugiau kaip 30 000 dalyvių. Šalia dominuojančio šventės aspekto, didžiojo choro, daugiausiai dainuojančio a capella (daugiabalsis dainavimas be instrumentinio akompanavimo), šventės turinys išsiplėtė ir įtraukė kitus liaudies meno žanrus – šokį, instrumentinę muziką, pučiamųjų orkestrus, kankles, mėgėjišką teatrą, taikomąjį meną, tautinių drabužių paradą ir kita.
Laikotarpiu nuo vienos iki kitos šventės vyksta repertuaro ruošimas ir peržiūros, kurių metu atrenkami būsimos šventės dalyviai. Pačią šventę sudaro nuolatinės ir kintančios dalys.
Pagrindiniais elementais laikoma šventinė eisena, chorų koncertai ir chorų konkursai, arba dainų karai, taip pat baigiamasis koncertas Mežaparko estradoje. Metai iš metų būtent baigiamasis koncertas susirinkusiuosius džiugina galinga dainos jėga ir puikia choreografija, kurią jungia liaudies tradicijos ir šiuolaikinės tendencijos.
Rygoje buvo surengta pirmoji bendra dainų šventė. Šventės reikšmė pripažinta ir tarptautiniu lygmeniu – Latvijos dainų švenčių tradicija kartu su Estijos ir Lietuvos dainų švenčių tradicijomis nuo 2003 m. įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Latviai – dainininkų tauta
Daina visada lydėjo visus latvių gyvenimo momentus. Ne veltui Latvija dar ir dabar yra „žemė, kuri dainuoja“. Sakoma, kad gebėjimas dainuoti ir šokti kiekvienam latviui įdedamas į lopšį. Daugybėje liaudies dainų skamba būtent šis motyvas, pavyzdžiui: „Dainuodamas gimiau, dainuodamas augau, dainuodamas amžių nugyvenau.“ Chorinis dainavimas kaip profesionalesnė išraiška yra neatsiejama latviškos tapatybės dalis nuo 19 a. tautinio atgimimo.
Dėl šios priežasties kolektyvinis dainavimas latviams tapo toks pat svarbus žanras, kaip kitoms tautoms opera, klasikinės muzikos dainos, šansonos ar simfonijos. Pastaraisiais šimtmečiais Latvijoje chorinė muzika tapo mėgstamiausiu kompozitorių, dirigentų ir visuomenės vadovų žanru, taigi kartu ir populiariausiu Latvijos profesionalios muzikos žanru. Šiuo metu chorinė kultūra taip pat yra aktuali – Latvijoje veikia apie 370 mišrių, moterų, vyrų ir senjorų chorų. Beveik kiekvienoje mokykloje yra koks nors choras, o kiekvienas mėgėjiškas choras siekia tapti profesionaliu choru. Kad ir koks būtų kiekvieno latvio santykis su daina, per kiekvieną šventę dainos latvius sujungia.
Atnaujinta Mežaparko estrada
Mežaparko estrada visuotinėje dainų ir šokių šventėje visada buvo labai svarbi – tai vieta, kur paprastai vyksta baigiamasis koncertas – šventės kulminacija. Ant šios scenos jau įvyko nesuskaičiuojama daugybė koncertų, o 2021 m. po rekonstrukcijos Mežaparko estrada lankytojams atidaryta iš naujo. Unikali konstrukcija, sukurta iš kolonų ir santvarų, iškyla į 35,8 m aukštį. Metalinėse santvarose įrengta 510 akustinių skydų. Estrada yra sudėtingas ir unikalus architektūros objektas visos Europos lygmeniu. Mežaparko estrada lankytojams atvira kasdien, joje vyksta koncertai, ekspozicijų salėje rengiamos įvairios parodos – tai kultūrai, sportui ir turizmui atvira aplinka.
Naujai pastatytoje estradoje gali pasirodyti 12 874 choristai ir įrengta daugiau kaip 30 000 sėdimųjų vietų žiūrovams. Nerašyta tradicija yra kartą per penkerius metus po baigiamojo koncerto estradoje dainuoti iki aušros. Nenorėdami atsisveikinti su švente, kai kurie chorai ir klausytojai užsibūna estradoje ir čia dainuoja tiek choro, tiek populiariąsias, tiek tradicines dainas. Ši tradicija, sukurta ne festivalio organizatorių, puikiai iliustruoja, kodėl latviai yra dainininkų tauta ir kodėl ši šventė yra latviškos tapatybės dalis.
